Vaikystėje visi mes žaidėme su kareivėliais - rikiavome jų kohortas, gynėme apkasus, šturmavome priešo užimtas tvirtoves, o mūsų armijų salvių taiklumą apspręsdavo tai, kaip taikliai patys sugebėdavome mėtyti akmenukus ar šaudyti laidynėmis... Taisykles susigalvodavome patys, pagal savo nuotaiką - norim, mėtom į priešo armijas akmenukus, norim - šaudom į jas iš laidynių... Tačiau dabar užaugome ir atėjo laikas vėl pažaisti kareivėliais, tik šįkart pagal griežtai apibrėžtas taisykles.

Wargeimingo (taip vadinami taktiniai-strateginiai miniatiūrų žaidimai) šaknys slypi kiekvieno berniuko nore nors trumpam tapti generolu, vadovauti kariuomenei, ir visai nesvarbu, kad žaislinei, svarbu nugalėti savo varžovą garbingo mūšio lauke. Karališkųjų ir imperatoriškųjų šeimų atžalos vadovauti būdavo pratinamos nuo pat vaikystės, o jų alavinių kareivėlių armijos, kada nors turėdavusios virsti tikromis, užimdavo po pusę salės... Tačiau karaliai karaliais, o suaugusių berniukų noras vadovauti savo nuosavai armijai arba perrašyti istoriją, o gal tiesiog dar sykį susikauti praeitin nugrimzdusiuose mūšiuose tebegyvuoja... Ir tuomet atsiranda wargeimingas.

Wargeimingo pradininku galima laikyti Fredą T. Džein, 1898 metais parašiusi knygas „Viso pasaulio kariniai laivai" (All the World's Fighting Ships), o 1909 m. - „Viso pasaulio lėktuvai" (All the World's Aircraft), kuriose aprašomų laivų ir lėktuvų charakteristikos - greitis, ginkluotė, manevringumas - galėjo būti naudojamos jo sugalvotame žaidime. Kitu ne mažiau nusipelniusiu wargeimingo pradininku laikytinas mums visiems gerai žinomas „Laiko mašinos", „Nematomo žmogaus" ir „Pasaulių karo" sukūrėjas Herbertas Velsas. 1913 metais jis išleido knygą „Mažieji karai", kurioje buvo pateiktos paprastų pėstininkų, kavalerijos ir artilerijos veiksmų karo lauke taisyklės, kurių taiklumas ir sugebėjimas kovoti artimoje kovoje buvo apsprendžiami 4,7 colio patrankėlės, šaudančios mediniais kubeliais, šūviais.

Kas tai yra?

Jei sakysime paprastai, wargeimingas tai mūšio imitacija - apie tai mums sako ir pats šio žaidimų žanro pavadinimas, o žaidžiamas jis su miniatiūromis, vaizduojančiomis kovos lauke veikiančius karinius vienetus ir jų junginius. Kiekvienas toks vienetas yra vertas tam tikro taškų kiekio (kuo vienetas vertingesnis mūšyje, tuo daugiau taškų jis kainuoja), tad dar prieš planuodami būsimą mūšį, žaidėjai susitaria dėl taškų, už kuriuos galės susikomplektuoti jame veiksiančias pajėgas skaičiaus. Paprasčiausiu atveju žaidėjai armijų komplektavimui gauna po vienodą taškų skaičių, tačiau priklausomai nuo scenarijaus jis gali kisti vieno ar kito žaidėjo naudai... Tuomet „suformuojamas" būsimo mūšio laukas. Istoriniuose wargeiminguose, kuriuose siekiama atkurti ir iš naujo sužaisti realiai vykusius mūšius, stengiamasi jį sudaryti kuo labiau panašų į realiai egzistavusį (jei patrankos stovėjo ant kalvos, jos ir žaidime turi stovėti ant kalvos, jei dešiniame flange plytėjo pelkė, tai ir žaidime ten turi būti pelkę vaizduojantis ženklas ar miniatiūrinių meldų kupsteliai), tačiau realaus istorinio pagrindo neturinčiuose žaidimuose žaidėjai gali mūšio lauko reljefą formuoti taip, kaip širdis geidžia. Tuomet, kai jau suformuojamas mūšio laukas, jame išrikiuojamos armijos ir žaidimas prasideda - žaidėjai paeiliui aktyvuoja savo armijas arba kovinius vienetus, pastarieji juda, šaudo, puola atakon, patyrę nuostolių panikuoja ir t.t., šitaip jie imituoja tikrų kovinių vienetų veiksmus ir elgesį. Paprastai wargeimingo mūšyje dalyvauja du žaidėjai, kurių armijos kovoja viena prieš kitą, o pats mūšis, priklausomai nuo žaidimo ar armijų dydžio, užtrunka nuo pusvalandžio iki kelių valandų, tačiau niekas netrukdo sužaisti keturiese arba šešiese.

Kuo žaidžiamas wargeimingas?

Visi wargeimingo žaidimai žaidžiami miniatiūromis, tai yra tam tikro mastelio figūrėlėmis (paprastai tariant - kareivėliais) ir modeliais, o ne markeriais, žyminčiais kovinių vienetų kiekį. Kiekviena wargeimingo žaidimą leidžianti kompanija gamina ir jam skirtas figūrėles.

Istorinis wargeimingas paprastai žaidžiamas su 1:72 mastelio modeliais ir figūrėlėmis, - tai sąlygoja ir didelį šio mastelio populiarumą tarp kolekcionierių. Būtent į juos labiausiai orientuojasi modelius gaminančios kompanijos ir siūlo tikrai didelį kareivėlių, aplinkos elementų bei karinės technikos pasirinkimą. Populiariausias fantastinio wargeimingo mastelis yra „28 mm". Būtent toks pagal šį mastelį yra aukštis iki žmogaus gabaritų figūrėlės akių linijos, o visa kita: technika, kavalerija, drakonai, nykštukai ar monstrai gaminami proporcingi būtent tokiam žmogaus ūgiui.

Su miniatiūromis neatsiejamai susijęs ir kitas šių žaidimų aspektas - miniatiūrų dažymas ir jų kolekcionavimas. Nekreipiant dėmesio į kelias išimtis, beveik visos wargeimingo miniatiūros parduodamos nesurinktos ir nenudažytos. Miniatiūrų dažymas yra tapęs kone savarankiška hobio šaka - dažnas atvejis, kai miniatiūras renkantis žmogus nežaidžia, o tenkinasi rinkdamas ir spalvodamas miniatiūras. Profesionalaus dažytojo nuspalvintos figūrėlės išties atrodo fantastiškai, ir yra vertos garbingos vietos ne tik wargeimerio lentynoje. Kokybiškai nudažytos miniatiūros tampa savotiškais meno kūriniais, o jų kainos internetiniuose aukcionuose siekia šimtus eurų.

Taisyklės

Kiekvienas wargeimingo žaidimas turi savo taisykles, kurios yra jų kūrėjų intelektinės nuosavybės objektas. Kuo sudėtingesnis ir kuo labiau realybę besistengiantis atitikti žaidimas, tuo daugiau įvairių charakteristikų turi koviniai vienetai, tuo sudėtingesnės taisyklės sąlygoja veiksmus mūšio lauke. Tačiau galima teigti ir tai, kad visų wargeimingų taisyklės kažkuo panašios. Visose galioja tie patys principai: koviniai vienetai juda, šaudo, kovoja artimoje kovoje, laiko psichologinius ir drąsos išbandymus, o veiksmų sėkmė apsprendžiama kauliukų metimu. Visi wargeimingai iš tikro yra panašūs, ir gerai supratę taisykles vieno iš jų, susidūrę su kitu tikrai nepasijausite absoliučiu, nieko neišmanančiu naujoku... Tai labai panašu į skirtumus tarp wargeiminge naudojamų kauliukų - d6, d10, d12 ar d20 vienas nuo kito skiriasi tik savo briaunų skaičiumi, o kauliuko esmė išlieka ta pati.

Ir pagaliau, kas gi yra wargeimingas?

Iš tiesų, labai sunku arba beveik neįmanoma iki galo apibrėžti, kas tai yra...

Wargeimingas tai sportas. Kaip ir kiti pasaulyje išplitę žaidimai, wargeimingas turi savo čempionatus - gatvės taurę, miesto, ir pasaulinius čempionatus, į kuriuos susirenka geriausiai žaidimą perpratę jo gerbėjai... Ar bent jau taip manantys.

Wargeimingas tai kolekcionavimas. Jis neįsivaizduojamas be kolekcionavimo, ir kiekvienas tikras wargeimininkas yra kolekcininkas. Nepamirškime, žaidimų mūšiuose dalyvauja dešimtys figūrėlių, kurias žaidėjas prieš pastatydamas kovos lauke turi nusipirkti, susiklijuoti ir nudažyti... Kiekvienas žaidėjas pasirenka jam labiausiai patinkančią armiją ar grupuotę ir renka jos kovotojus vaizduojančias miniatiūras. Nuolat gaminami nauji kovotojai ir būriai jau egzistuojančioms armijoms, o kai kada pasenusių modelių miniatiūros būna perleidžiamos iš naujo ir niekad nesibaigiantis ratas įsisuka vėl... Galų gale, tai yra verslas, ir mūsų malonumui žaidimus leidžiančios kompanijos irgi turi iš kažko gyventi.

Wargeimingas tai bendravimas. Ir tikrai, du susitikę wargeimeristai, net ir žaidžiantys visiškai skirtingus žaidimus, tikrai ras apie ką pasišnekėti. O jei ne pasišnekėti, tai bent jau pasiginčyti, kuri sistema geresnė.

Wargeimingas tai menas. Pažvelkite į miniatiūras, dalyvaujančias prestižiniuose dažymo konkursuose ir suprasite, jog tai yra menas, kartais slypintis kažkur anapus paprasto žmogaus galimybių ribų.

Wargeimingas tai gyvenimo būdas. Suprasite tai tik tada, kai sugausite save nekantriai laukiant savaitės ar mėnesio galo, kai turėtų pasirodyti naujos jūsų mėgstamo žaidimo miniatiūros... Arba kai susimastysite, kas geriau: nueiti į kiną ar įsigyti kokią dar neturimą figūrėlę.

Andrius Udovičius